Apšerkšniję mūsų žiemos
- Balta, balta - kur dairais
- Ilgas pasakas mažiemus
Seka chatoj vakarais.
Apie klaidžią sniego pūgą,
Nerės nukirptas kasas
- Apie Edviną moliūgą,
Kuris brido per balas
Apie Auste, baltą mešką,
Rutka, išdaigas velnių,
Apie starką, kuri teška
Iš sidabro stikliniu.
Apie antra brolį Eda
- Koks jis raitelis puikus.
Apie Laura - Dariaus žmoną,
Chroniais paverstus vaikus.
Kaip Dovile nusiminus
Grįžo tuščiomis atgal. . .
Brenda Rutka per pusnynus
Ir išbrist niekaip negal!
- Pusnynuos Darelis miega,
Plauko Laura po ledu
- Bėga Edvinas per sniegą,
Nepalikdamas pėdų.
Ruteniukas gero būdo
- O Austėja jam pikta ...
Bet... Dovile užusnūdo.
Ir jos pasaka baigta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą